- išblaškymas
- išblãškymas sm. (1) → išblaškyti: 1. Kad ir išblãškymas tų skudurų – kur vienas, kur kitas! Gs. 2. Kad per išblaškymą tėvų ir vaikai nekalti nukentėtų A1885,15. ║ Reikia vėtras ant debesių išblaškymo A1884,331. 3. refl. Ss Susikaupimas ir išsiblãškymas yra dvi priešybės FT. \ blaškymas; apiblaškymas; išblaškymas
Dictionary of the Lithuanian Language.